Ventspilio „Ventspils“ - Kauno „Žalgiris“

Liepojos „Lauvas“ - Kauno „Žalgiris“

Į susitartą ON TOUR stotelę pradėta rinktis vangiai, tačiau tai nelabai turėtų stebinti, žinant, kad dauguma tik praėjusią dieną grįžo iš Gdynės. Galiausiai sulaukus visų ON TOUR dalyvių ir pagrindinio išvykos veikėjo - autobuso, 24 Žaliai - Balti pajuda savo kelionės tikslo link - Ventspilio ir Liepojos. Kaip ir daugumoje išvykų Mižniai crew atstovų autobuse daugiausia, todėl sustojimų netrūksta, o po kiekvieno sustojimo netrūksta autobuse ir sniego bei šlapių drabužių. Palangoje daromas bendras sustojimas su komanda bei padaroma bendra foto. Kadangi laiko turime, tad vieni patraukia toliau šildytis į autobusą, o kiti paklaidžioti po apsižiemojusią Palangą. Link latvijos pajudama po gero pusvalandžio.

Ventspilis pasiekiamas likus ~1.5h. iki rungtynių pradžios, todėl į areną judėti neskubama. Vieni eina ieškoti Latviškų produktų vakarui, kiti lieka pro autobuso langą stebėti taip pat apsižiemojusio Ventspilio. Į areną įeinama be problemių, kaip ir įprasta pas latvius be didesnių prisikabinėjimų. Rungtynėse palaikymas visokiausiomis prasmėmis vertas žemiausių balų ir gražiausių keiksmažodžių. Komandos žaidimas taip pat neblizga, o ir teisėjų švilpukai švilpia ne į tą pusę ir ne į tą temą. Sensacija išlaukta. Po rungtynių pasitinkant komandą šįkart sulaukiam ne padėkos... o Manto atsiprašymo už tokį suknistą žaidimą bei Ado retorinio klausimo: Dar grybam plojat?

Pirmą tikslą įvykdžius laukė sekantis - nuvažiuoti į Liepoją, o joje surasti savo hostelį, tačiau šįkart vairuotojo GPS veikia be priekaištų ir ~22 valandą visi Žaliai - Balti jau okupuoja Liepojos hostelį. Čia laikas veltui neleidžiamas, vieni degustuoja tauriuosius gėrimus, kiti patraukia tamsiomis Liepojos gatvėmis ieškoti jūros, tačiau bandymas nesėkmingas. Paklaidžiojus po muitinės zoną pavyksta rasti tik uostą be priėjimo prie jūros. Sekančią dieną Talino „klaidų“ nekartojama ir iš viešbučio išsirašoma pačiu laiku. Suradus areną, o iki rungtynių likus ~4h. vieni patraukia ieškoti seniai matyto rimtesnio maisto, o kiti ieškoti jūros. Liepojos gatvės išmargintos lenkų fanatikų tagais- „Cracovia fans“, „Cracovia hooligans“ , „Lechia“ ir dar šimtais įvairiausių. Susitartu laiku visiems susirinkus prie autobuso pajudama link arenos. Jei Ventspilyje buvo keli apsauginiai, kurie bandė kažką patikrinti, tai Liepojoje prie durų pasitinka senyva moteris. Šįkart komandos palaikymą gelbėja Boys'ai. Komanda taip pat šįkart žaidžia savo žaidimą ir galutinis rezultatas triuškinantis. Po rungtynių pasitinkama komanda, degami strobai ir dūmšaškė bei maudomas mailius sniege. Link Lietuvos pajudama kartu su komanda ir tik Palangoje keliai išsiskiria. Mylimas ŽALIAI - BALTAS KAUNAS pasiekiamas 23:00.

Ankstyvą Sausio 28 dienos rytą nemažas būrys Žaliai – Baltų renkasi įprastinėje ON TOUR stotelėje. Sulaukę vėluojančių ON TOUR dalyvių pajudama Alytaus kryptimi, kur paimamas paskutinysis pakeleivis. Kelias tolimas, todėl vieni pasineria į sapnus, o kiti pradeda barškinti stiklinę tarą. Oro sąlygos taip pat nedraugiškos, tad kelionė einasi kiek lėčiau nei buvo numatyta. Lietuvoje dar padaromi keli sustojimai. 7:40 val. Žaliai - Balti įvažiuoja į Lenkiją. Lenkijoje dar daromi keli sustojimai ir likus ~3val. iki varžybų pasiekiamas mūsų išvykos tikslas - Gdynė. 

Kadangi iki rungtynių laiko dar labai daug pusę Žaliai – Baltų persimeta į šalimais esantį miestelį Sopotą. Čia laiko veltui neleidžiama: degustuojami Lenkiški taurieji gėrimai, aplankoma keletas barų ir į Gdynę pajudama likus pusantros valandos iki varžybų pradžios. Greitai surandama arena ir sulaukiama rungtynių pradžia. Komandos žaidimas šlubuoja, o lenkų komanda, vedama legionierių, žaidžia turbūt vienas geresnių rungtynių šiame sezone ir nesunkiai įveikia „Žalgirį“. Po varžybų išlydima komanda ir didžiulis būrys Žaliai - Baltų pajuda link traukinių stoties, iš kur vėl visi keliasi į Sopotą (vairuotojas turi stovėti 9 valandas).

Laikas vėlgi veltui neleidžiams: vieni eina į barą, kiti aplanko restoraną, o treti pasineria į klubą. Laukui bėgant į pabaigą visi pajuda link susitarto taško, tačiau... Vairuotojo nerasta, ko eigoje tenka šalti lauke. Pralaukus nepilną valandą sulaukiama ne autobuso vairuotojo, o lenkiško policininko, kuris pasako, kad autobusas laukia netoliese. Lenkijoje dar padaromi keli sustojimai, kur pasipildoma atsargomis. Oro sąlygos vėlgi nelabai džiuginančios, tad autobusas juda estišku greičiu, kas daugeliui ima nepatikti.

Kaunas pasiekiamas ~3val. Kas pajuda namo ilsėtis, o kas į darbą. Daugeliui šis maratonas dar nesibaigė, nes jau kitą dieną laukia dviguba išvyka į Latviją.

Viena labiausiai laukiamiausių sezono išvykų pasiteisino ne 100%, tačiau bent buvo gauta gerų nuotykių dozė ir vienas linksmiausių grįžimų namo. 14:00 eilinėje ON TOUR Vilnius stotelėje jau būriavosi nemažas kiekis Žaliai - Baltų, tarp kurių daugiausia švyturiavo Green White Boys'ų. Žinant kur važiuojam, parduotuvės alko skyrius liko be apyvartos, tačiau, kaip vėliau parodė viskas, kad ir be to galima padaryti rimtą veiksmą autobuse. Šįkart į Vilnių vėl juda tas pats kiekis papuotojų atstovių - 1.5, tačiau tribūnoje pasirodo tik viena (rekordas(!)). Pakeliui į Vilnių daromas trumpas sustojimas padailinti neteisingų spalvų iš(ne)gražintą stotelę. Vievyje daromas dar vienas sustojimas: bendra nuotrauka, išsičiurškimas, apsipirkimas ir toliau link savo tikslo.

Vilnius pasiektas likus valandai iki rungtynių pradžios, greitai surandama ir Ekinstos salė. Lauke oras primena "Ledynmetį", tad ilgai nestovima ir su dainomis pajudama link salės, kur apsauga be didesnių prisikabinėjimų visus įleidžia į vidų ir paskiria vėl ne senąjį balkoną, o salės kampą, kuriame tik Tz. išmislu atrandama vieta vėliavai. Viso į tribūną sususirenka ~60 Žaliai - Baltų, tačiau kaip tokiam skaičiui žmonių palaikymo kokybė silpna, ypatingai antroje rungtynių dalyje. Komandos žaidimas be 4 pagrindinių žaidėjų irgi neblizga. Pergalė iškovota tik po atkaklios kovos. Bet bent ačiū jiems už tai!

Ekinstos salė paliekama su tokiomis pačiomis mintimis, kaip ir atvykome, tačiau lauke pasitinka tik linksmai nusiteikęs makulatūros paparacis. Kiek pastoviniavę lauke pajudam link savo mylimo Žaliai - Balto Kauno. Kelionėje namo prasideda visas veiksmas. Sustojime išmaudomi mailiukas su mailium, o dešimtukininkų L. ir A. ausys artėjant link gimtojo miesto panašėja į dramblio. Kaunas pasiekiamas su gera nuotykių doze. Pagarba važiavusiems!

P.S. Dėkui sakaliniams už pagalbą.

(Nuotraukoje ne visi on tour dalyviai)

Rungtynių maratonas tęsiasi. Palaikyti jaunųjų žalgiriečių į Kaustą susirinko 16 Boys'ų. Palaikymo kokybės vertinti turbūt neverta, nors dainuojama/skanduojama buvo de didesnių pauzių. Sumuštas naujas GWB rekordas - 4 kėlinys pradedamas „Ooo Komanda tik viena“ ir ištempiamas iki rungtynių pabaigos be jokių pauzių (!). Po rungtynių sulaukiame padėkos už palaikymą ne tik iš visos komandos, bet ir tam tikrų žaidėjų atskirai!

Į kovą dėl trečiosios vietos Vieningoje lygoje susirinko vėl nemažas skaičius Boys'ų, tarp kurių ir keletas naujų veidų. Vieniems prasilošus po vakar dienos „Žalgirio“ pralaimėjimo, o kitiems veikiant krizei daugelis Boys'ų atėjo tiesiai į mačą, sulaužydami tradiciją užsuktį į 4ML, tačiau kaip parodė rezultatas, viskas išėjo tik į naudą - palaikymas vienas geriausių tokio lygio rungtynėse. Garsas bei užsivedimas (ypatingai antroje dalyje) vertas riebaus pliuso. Komanda šįkart žaidžia visiškai priešingą krepšinį nei pusfinalyje ir iškovoja antrąjį trofėjų šiame sezone - trečioji vieta Vieningoje lygoje.

Po rungtynių atskrieja dar viena gera žinia, kad dubleriai Šilutėje po dviejų pratęsimų įveikė vietos komandą, todėl šiandien visi ištikimiausi Žaliai - Balti 16:00 renkasi Kaustoje (Naglio g.) palaikyti jaunuosius žalgiriečius ir pratęsti pergalių seriją iki trijų!

Kaip jau įprasta šiame sezone, paskutiniai namų darbai atliekami likus keletai valandų iki rungtynių pradžios, tačiau dėl organizuotumo (ne)trūkumo viskas suspėjama laiku ir jau likus dešimčiai minučių iki rungtynių pradžios ramiai laukiama kada viskas prasidės. E Tribūna šįkart sausakimša kaip niekad, o Boys'ų skaičius joje turbūt vienas didžiausių šiame sezone. Norėtųsi tokius skaičius matyti ne tik per finalines rungtynes. Likus 1:30min. iki rungtynių pradžios E Tribūnoje kyla Lietuvos trispalvė ir baneris „ŽALGIRIS - DAUGIAU NEI KOMANDA“, o visa Halė nusidažo geltona, žalia, raudona spalvomis. Vaizdas gražus! Palaikymas pirmoje rungtynių pusėja be didesnių pauzių, su normaliai sureguliuotu repertuaru, tačiau antroji rungtynių pusė kur kas liūdnesnė. Su prastėjančiu komandos žaidimu silpsta ir palaikymo kokybė. Gaila, bet galutinis rungtynių rezultatas skelbia „Žalgirio“ pralaimėjimą ir kovą dėl trečios vietos VTB lygoje.

Po 10 dienų pertraukos pagaliau ir vėl sugrįžo krepšinis į Kauną. Palaikyti savo mylimą komandą į E Tribūną susirinko kiek apgailėtinas skaičius Green White Boys'ų, tačiau padėtį išgelbėjo naujokai, kurie drąsiai prisijungė prie palaikymo. Beto tribūnoje dėl pateisinamų priežasčių nepasirodė nei vienas iš dviejų būgnininkų. Problema buvo išspresta prie būgno prileidus improvizatorių T. Kaip tokiam žmonių skaičiui palaikymas gan pavykęs. Oponentai iš Šiaulių  į rungtynes tradiciškai vėluoja. Kiek užtrukę atvyksta aštuoniese, tačiau padoresnio palaikymo sukurti nepavyksta. Kauno „Žalgiris“ rungtyniauja sau įprastu ritmu ir rungtynes laimi 86:77.

Ankstyvą sausio mėnesio 13-osios dienos rytą trys žaliai balti fanatai pradeda kol kas tolimiausią šio sezono kelionę į Stambulą. 3 val. ryto L. jau lūkuriuoja kartu su savo transportu prie vienos iš Kauno degalinių. Atvykus E., prie kitos benzino kolonėlės prigriebiamas paskutinis išvykos dalyvis K. Paskutinį kartą patikrinama, ar visi dokumentai, pinigai bei kiti žaislai yra vietoje ir pajudama Rygos aerouosto link. Kelią gaubia tirštas rūkas, todėl stipriau minti greičio pedalo L. negali. Padarius kelis parūkymo sustojimus, pasiekiamas minėtasis Rygos aerouostas. Sulaukiama Londone gyvenančio V. skambučio, jog, deja, bet jis atskristi į Stambulą negalės, nes dauguma skrydžių iš Anglijos sostinės yra atšaukti. Kiek paklaidžiojus randama stovėjimo aikštelė, kurioje viena automobilio laikymo para kaštuoja 4 latus. Mašinoje užkandus sumuštinių bei atsigėrus kavos, patraukiama į aerouosto parduotuvę. Dar spėjus pasiklausti šiokios tokios informacijos skrydžio klausimu, nusiperkama latviško alučio ir pradedama jo degustacija. Taip chill‘inant spėjam pasifotografuoti bei nepamirštam pagražinti aerouosto sienų mūsų lipdukais. Prastūmus kelias valandas, ateina laikas lipti į lėktuvą. Praeinami visi formalumai ir mes jau Boeing‘e. Miego trūkumas bei latviško alaus stiprumas padaro savo ir visi trys kolegos neužilgo po pakilimo užsnūsta. Tarpais lėktuve pasigirsta kelios „Žalgirį“ šlovinančios skanduotės, mat lėktuvo gale įsitaisė būrelis verslininkų, nusprendusių pamatyti mūsų komandos pergalę savo akimis. Nuo pakilimo praėjus trims valandoms, nusileidžiama Turkijos sostinėje. Išsikeičiame kelis dolerius į vietinę valiutą ir čia pat paragaujame turkiško alaus. Kuris, beje, tikrai skanus. Lauke taksistai įkyriai siūlo savo paslaugas, tačiau pasirenkame pigesnę transporto priemonę – metro. Bevažiuodami grožimės Stambulo šiukšlynais bei vietinėmis merginomis. Vėliau metro iškeičiam į tamvajų ir jau temstant atsiduriame miesto centre. Šiek tiek paturistaujame, aplankome kelis religinius bei kultūrinius objektus. Taip prasitrynus kelias valandas randame savo nakvynės vietą. Susižinome, kad laisvų vietų ten yra ir patraukiame keistis dolerius į vietines liras. L. su K. nusiperka vietinės vodkės, o E. – keturių rūšių alaus. Taupymo sumetimais užsisakome aštuonių vietų kambarį, kuriame, be mūsų, dar įsitaisę lenkas bei airis. Pradedamos naikinti maisto atsargos, o vėliau ir alkoholis. Baliui įsismarkavus, einame į hostelyje esantį bariuką bei pabendraujame su grupele olandų bei vienu jankiu. Po vidurnakčio nusprendžiama patikrinti naktinio Stambulo gatves. Gatvėje prilimpa vietinis turkas, kuris mums siūlo merginų, t.y. „naktinių plaštakių“. Atsikračius įkyruolio, grįžtama į hostelį . Netrukus nusprendžiama eiti miegot, kadangi rytoj laukia svarbi diena – „Žalgirio“ bei „Fenerbache“ rungtynės.

11 valandą paliekame hostelį.Užkandame kebabų pas šalimais įsikūrusį jų prekiautoją. Patraukiama į didžiulį Stambulo turgų. Prekeiviai įkyriai lenda, klausinėja, kokio klubo fanai esame, siūlo savo parduodamas prekes ir t.t. Kaip vėliau paaiškėja, labiausiai turguje yra palaikomas „Fenerbache“ klubas, nors netrūksta „Galatasaray“ bei „Besiktas“ gerbėjų. L. pademostruoja savo derybų įgūdžius ir turkų prašomos prekių kainos sparčiai krenta. Užsipirkus reikalingų (ir nelabai) suvenyrų, pradedamos banko paieškos, mat kažkas mums įkišo jau nebegaliojančių turkiškų monetų. Banke dirbantis policininkas pasirodo besąs „Besiktas“ fanas. Pasiklausinėjus kelių turkų kelio, nusprendžiama vykti į „Abdi Ipecki“ areną, kurioje namų rungtynes žaidžia daugelis Stambulo krepšinio klubų. Nors ir buvome trumpam pasiklydę, tačiau areną rasti sugebame. Iki rungtynių dar labai daug laiko, tad nusprendžiame kur nors užkąsti bei dar kartą paragauti turkiško alučio. Surandama jauki kavinukė, kurioje dirba paslaugus turkas su sūnumi. Užkandama, išgeriama ir einama link arenos. Prie arenos nustebina didelis policijos kiekis (5 autobusai). Iš to darome išvadą, kad šiandien žmonių bus tikrai nemažai. Sulaukus komandos, gauname savo bilietus. Esame tikrinami labai atidžiai, konfiskuojami suvenyrai, prieskoniai, monetos ir t.t. Prakeikus vietinius mentus lipame į savo tribūną, kurioje jau sėdi būrelis lietuvių. Pasilabiname ir laukiame rungtynių pradžios. Arenoje temperatūra nepaparastai aukšta, tad tenka pasilikti tik su marškinėliais. Nors arena nėra visiškai užpildyta, tačiau „Fener“ fanų tikrai netrūksta. Mačo pradžioje atmosfera nuostabi, tačiau ją trikdo keli lietuviai, be perstojo pūsdami dūdas. Nors ir buvo šnekėta, kad DŪDA – BLOGIS, jie lieka prie savo palaikymo stiliaus. Tai pradeda erzinti turkų fanus, ypač „Žalgiriui“ vis didinant persvarą. Aplink mus stiprinamos policijos bei apsaugos pajėgos. Per rungtynių pertrauką nesėkmingai bandoma apsikeisti šalikais. Po pertraukos „Žalgiris“ ir toliau didina persvarą, kas vis labiau pykdo vietinius. Ketvirtajame kėlinyje „Fenerbache“ spurtuoja ir „Abdi Ipecki“ arena tiesiog įsisiautėja. Vietiniai ultrasai ir šiaip fanai kelia tokį triukšmą, jog, atrodo, arena grius. Tuo tarpu „Žalgiris“ ir toliau „sėkmingai“ barsto taškus. Vis tik dėl įspūdingo M. Brown‘o metimo iškovojame puikią pergalę, negana to, pasiekiame ją sau reikalinga taškų persvara. Mes keliaujame į Top 16, o turkai – iš arenos nuleidę galvas. Tačiau, toli gražu, ne visi areną palieką ramiai. Atsiranda kietuolių, kurie kilometro atstumu bando kažką rodyti, o drąsiausieji artėja prie mūsų. Tačiau mentai labiau priartėti jiems neleidžia. Nors „turistais iš Maskvos“ apsimesti tikrai nežadame, tačiau susirašome į komandos autobusą ir jis mus paveža iki miesto centro. Vėlgi, su gausia mentų palyda. Autobuse padėkojame Treneriui už pergalę ir vieni kitiems paspaudžiame rankas. Išlipus prie komandos viešbučio, įšokame į tramvajų, kuris mus nuveža į keliasdešimt kartų pigesnį hostelį. Kadangi pradedama jausti nuovargio simptomus, nusprendžiama pergalę atšvesti su lietuviška dešryte ir netrukus prigulama miegui.

Suvartojus paskutinius maisto likučius, išvykstame į Ataturko aerouostą. Ten už paskutinius centus nusiperkame alaus bei traškučių. Pasiteiravus mento, ar jis nepariš mūsų už išgertuves aerouoste gauname leidimą (!). Piknikas trunka gerą valandą. Aplankomos kelios parduotuvės, kuriose nemokamai pasikvėpinam prabangiais kvepaliukais. Netrukus sutinkami mūsų bendrakeleiviai lietuviai, kurie mus pavaišina savo „gėrybėmis“. Patekus į lektuvą, L. su K. atsisėda su pagyvenusia moteriške, o E. tenka įsisprausti tarp simpatiškos švedės bei nelabai simpatiško (~ 200 kg) švedo. Pastarasis pradeda knarkti dar nei nepakilus lektuvui ir L. neatsispiria pagundai įamžinti šį dičkį. Lietuviai verslininkai nenusižengia savo tradicijai ir toliau tuština brangaus alkoholio butelius, o mes šiek tiek snustelime. Pasiklausius švedo knarkimo pasiekiama Ryga. Atsisveikiname su bendrakeleiviais lietuviais ir einame mašinų stovėjimo aikšteles link. Ten paliekame 12 latų. Šiek tiek paklydę, vis tik sugebame išvažiuoti į reikiamą kelią. Gauname žinių, kad Kaune mūsų draugai veltui penktadienio neleidžia. Tad nusprendžiame spustelti greičio pedalą ir prie jų prisijungti. Prieš 23 valandą pasiekiamas Kaunas. E. paleidžiamas prie namų, K. – centre, o L. toliau keliauja į Vilnių. Beje, dar ir 30 litų baudą sugeba užsidirbti. Reziumuojant galima teigti, jog kelionė visiškai pavyko, patyrėme įdomių akimirkų, o pats svarbiausias įvykis – Žaliai Baltų pergalė! Yerami ye Fener!

Po neįtikėtinai sužaistų rungtynių ir įšokus į jau nuvažiuojantį TOP16 traukinį būrelis ištikimiausių Žaliai - Baltų nusprendė atsidėkojant komandai pasitikti ją Vilniaus oro uoste. Viską pradėjus organizuoti gerokai po vidurnakčio, kitą rytą etatinėje Kaunas - Vilnius stotelėje jau būriavosi ~20 Žaliai - Baltų. Paaukoję mokslus, darbus ir studijas vardan to, kad galėtų padėkoti savo mylimai komandai už išplėštą kelialapį į TOP16, 11:00 link Vilniaus jau pajudėjo būrys tų, kurie komandą stengiasi palaikyti visur ir visada. Atvykus į vietą ir dar pralaukus gerą valandą pagaliau pasirodė tie, dėl kurių čia ir važiavom. AČIŪ už tikėjimą, AČIŪ už kovingumą, AČIŪ už pergalę!

Artimiausios namų rungtynės vyks sekmadienį (01.17d.). Ateik, prisijunk ir padėk savo miesto komandai iškovoti dar vieną pergalę BBL lygoje. Būk drąsus - prisijunk prie mūsų!

Susitiksime E Tribūnoje!